Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Baras - Page 8

Share | 
 

 Baras

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3 ... 7, 8, 9 ... 11, 12, 13  Next
AuthorMessage
Vivienne Yvette Armando

Her beauty was like the edge of a very sharp knife
Priority : If you won’t be my friend, you’ll regret being my enemy.
Posts : 3538
Location : To die is to have lived in the first place. That’s how the gods claim immortality. They have never lived. So they will never die.
Accounts : Emil, Colette, Oscar, Elisa, Trevor, Carmen
Name : Akvilė
Her beauty was like the edge of a very sharp knife
Vivienne Yvette Armando

PostSubject: Re: Baras   Mon Dec 03, 2018 10:26 pm



Žinojo, kad draugai tikrai nekreips dėmesio į tai, kad Amara dings pusvalandžiui iš jų draugijos. Tikriausiai net ir nepastebės, jog jos nėra, žinant jos draugus. Tačiau neabejojo, kad vos pamatę, jog ji įsitaisė šalia baro, keli mėgins ją išsitempti atgal prie staliuko arba įkaušus jau ir į šokių aikštelę. Sutelkusi žvilgsnį vien ties Elian, nė nepajuto, kaip visi kelių mėnesių prisiminimai šmėkštelėjo į galvą ir jos lūpų kampučiai pakilo keliais milimetrais į viršų. Dėl praleisto laiko kartu su Vidal Amara tikrai nesigailėjo. Galbūt net gaila buvo, jog taip greit viskas baigėsi. Nors Ruby ir nesisekė santykiuose, visgi jų bendravimas nebuvo eilinis kaip su visais vyrukais, su kuriais mergina susirašinėja. Seve buvo kiek kitoks, turėjo karštakošišką būdą, kuris tikriausiai ir patraukė šaltąją tamsiaplaukę. Tikrai rado kaip pasišildyti vidų ir to atsisakyti nebuvo taip lengva, kaip galvojo. Dažniausiai neprisirišdavo prie žmonių, bet su Elian buvo kiek kitokia situacija. Tokių minčių nebuvo garsiai ištarusi, bet po išsiskyrimo nebebuvo prasmės apie tai ir prasitarti.
- Nemaniau, kad taip domiesi Paryžiaus aktualijomis,- kilstelėjo antakius, lėtai palinksėdama galvą ir apsimesdama, kad tiki šita jo melagyste. Žvilgsniu nuslysta ties blondinės plačia iškirpte, kuria tikriausiai puikuojasi visiems savo sutiktiesiems šį vakarą. Amara taip pat mėgdavo užsidėti sukneles ar palaidines, kurios išryškintų tam tikrus iškilimus, bet tą ji bent jau darydavo skoningai. Negali teisti, bent jau iš veido buvo daili mergina ir nesuprato iki galo, kodėl Elianas nori taip ja atsikratyti. Galėjo jau vien iš jo kūno kalbos pastebėti, kas jis nenoriai su ja bendrauja. – Daug ką praleidau, reiškiasi,- tyliai nusijuokė, vos paminėjo sužadėtuves ir taip grubiai patraukė merginos rankas nuo savęs. Na, matyt teks jai susirasti kitą ir labiau noriai bendraujantį pašnekovą, nes dabar Amara kuriam laikui bus pasivogusį tamsiaplaukį, o kur du, tai dažniausiai trečias nereikalingas...- Ai, net vardo nežinai?- užklausia, išlenkdama antakius, bet labiau norėdama paerzinti Seve, nes galėjo įžvelgti jo šiokį tokį pasimetimą veide. O tuo tarpu Amaros įsivyravo harmonija susimaišiusi su šiokiu tokiu džiaugsmu. – Puikiai. Verslas klesti, brolis persikėlė gyventi vienas, todėl turiu daug erdvės ir laisvo laiko.- šyptelėjo, susikoncentruodama ties savo pašnekovu. – Dalyvavai varžybose ar užklydai čia atsitiktinai?- užklausia, susidomėjusi, nes varžybose šįkart dalyvauti negalėjo, nes turėjo svarbių susitikimų, bet after parčiui laiko tikrai nepagailo. Ir ne veltui.
Back to top Go down
avatar

Posts : 15851

Crucio

PostSubject: Re: Baras   Mon Dec 10, 2018 8:19 pm



- Na, man tai aktualu, sakyčiau,- pamakaluoja ranka ore bandydamas sutvirtinti savo argumentą. Iš dalies net sakė teisybę ir nemelavo. Padidintas akcizas kažkiek apsunkintų jo treniravimasi Prancūzijos sostinėje, nors didesnių keblumų nesudarytų. Tiesiog pastaruoju metu labai atsibodo kas rytą tikrinti, kuriuose keliuose įsikūrę protestuotojai norint jų išvengti. Dabar jaučiasi labai panašiai. Amara atrodo kaip kažkas, ko reikėtų vengti, bet itin maža užkarda, minimalus atstumas tarp jų verčia rizikuoti ir patikrinti, kas bus perlipus nematomą ribą. Sykį jau taip pasielgė ir kartėlį jaučia iki pat dabar. Labiausiai pikta dėl to, kad nesugebėjo parodyti savojo ego pirmas ir ne jis pasiūlė viską baigti. Tokia kvaila priežastis tik dar labiau suerzino tąsyk, todėl Amaros namų durys uždaromos trinktelėjo kiek per garsiai. - O kam man jos vardas? Džiaukis, kad tavo dar atsimenu,- vypteli puse lūpų ir mirktelėjęs gurkšteli iš brendžio stiklo. Alkoholis trumpam nudegina gerklę ir kiek prablaško mintis. Helsdottir užsiminus apie brolį kilsteli antakį. Smagus vaikinukas. Atsimena, kaip susidomėjęs klausėsi instruktažo apie salto su motociklu nuo rampos. Norėjo ir pats pabandyti, bet sesuo neleido. Trumpas prisiminimas lūpas kilsteli aukštėliau. - Šiandien aš čia su draugais, kad nereiktų nuobodžiauti namuose,- nuo veido patraukiamas stiklas. Pastarasis užsibūna rankose ir neskuba atsidurti ant baro staliuko. Gėrimas vėsina pirštus, tas Elianui visada patinka. - O tu? Vėl atėjai naujų draugų pasieškoti?- nesusilaikęs paklausia. Klausimo tonacija neskamba nedraugiškai, Amaros ausis pasiekia ramus vaikino balsas. Vėl gurkšteli gėrimo, akys nuklysta link draugų kompanijos. Vienas klausiamai kilsteli antakį. Elianas nėra tikras ar jis atsimena Amarą, todėl tik iškelia nykštį viršun rodydamas, kad viskas gerai. Daug geriau negu Tayloro blondinės ilgakojės. Grąžina akis link Helsdotirr. Tyčia pastebimai perbėga per jos kūną nuo apačios link viršaus vertinančiu žvilgsniu.
Back to top Go down
Vivienne Yvette Armando

Her beauty was like the edge of a very sharp knife
Priority : If you won’t be my friend, you’ll regret being my enemy.
Posts : 3538
Location : To die is to have lived in the first place. That’s how the gods claim immortality. They have never lived. So they will never die.
Accounts : Emil, Colette, Oscar, Elisa, Trevor, Carmen
Name : Akvilė
Her beauty was like the edge of a very sharp knife
Vivienne Yvette Armando

PostSubject: Re: Baras   Fri Dec 14, 2018 8:19 pm


- Tai beabejo,- linkteli galvą, tikrai nepamiršusi, kuo užsiima Elianas. Visada žavėjo Amarą jo profesijos pasirinkimas ir su dideliu noru eidavo į jo varžybas. Žinoma, plakato namuose nepasiruošdavo, bet jis visada žinojo, kad Ruby jį palaikydavo. – Vis dar važinėji po pasaulio čempionatus?- kilsteli antakius pasidomėdama, ne paskutiniaisiais metais iš viso nieko apie Eliano gyvenimo naujienas nežinojo. Būtų smagu catchupinti viską, kad jau likimas ir vėl suvedė jų kelius. – Abejoju, ar mano vardą sugebėtum pamiršti,- plačiau nusišypsojo, visiškai neįsižeisdama dėl tokio menkniekio. Kaip ir Elianas, Amara turėjo tikrai didelį ego, kuris nepadarydavo ją lengvai pažeidžiama. Ji taip pat mokėjo puikiai spjaudytis ugnimi. Su Vidal per jų bendravimo laikotarpį apturėjo tik kelis barnius, bet tie barniai buvo tikrai dideli, nesugebant įvelti ir kitus, kurie nukentėjo dėl jų pykčio. Abu buvo sudėtingų charakteriu ir nenorėdavo vienas kitam nusileisti, tad tekdavo stoti į dvikovą. Viskas dažniausiai užsibaigdavo gerai, nes sugebėdavo nuleisti garą ir priimti kompromisą kaip suaugę žmonės, bet buvo įvykių, kai apsisukdavo ir išeidavo savais keliais, garsiai užtrenkiant durimis. – Galiu pasiulyti savo draugams jums prie mūsų prisijungti, galbūt geresnis pasirinkimas, nei jos,- mosteli žvilgsnį į tas Tylerio drauges ir tyliai nusijuokia. Mielai ir pati prisimintų gerus laikus su Elianu, nes atrodė, jog nedaug kas ir pasikeitė. Netapo du skirtingi žmonės, nuo to laiko, kai nesimatė. – Vėl? Ar tau atrodo, kad aš kiekvieną penktadienio vakarą einu į barą, beviltiškai ieškant draugų?- kilsteli antakius, apsimesdama, jog kažkiek įsižeidė, jog Seve apie ją galvoja kaip apie pigią parsidavinėjančią merginą. Amara mėgdavo lankytis baruose ar naktiniuose klubuose, bet ji dažniausiai nebūdavo iš tų lengvai prieinančių merginų. Dažnai tekdavo vyrukus atstumti, nes dėmesio Helsdottir tikrai netrūko. Kelis kartus teko net ir užvažiuoti į veidą, nes kiti vyrai nesupranta žodžio "ne". Sugavusi vyruko žvilgsnį, kai jis užkilo iki pat akių šypteli, nes dėmesys iš žmonių, kuriuos Amara mėgo, buvo visada labai malonus. Nenorėdama stoviniuoti įsitaisė gražiai ant kėdės, šalia Eliano, susidėdama koją ant kojos ir perbraukdama per savo blizgančios suknelės kraštą.
Back to top Go down
Daphne Vanessa Moncada

Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Priority : What we learn with pleasure we never forget
Posts : 515
Name : cekavna zosė simona ☽
Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Daphne Vanessa Moncada

PostSubject: Re: Baras   Sat Jan 05, 2019 4:24 pm



Dafnė niekada nebuvo tokia, kaip didelė dalis žmonių. Na jai pačiai galbūt taip atrodė, tačiau ji priklausė tai nedidelei daliai, kurie gyveno tik šia diena, garsiai pasireikšdavo, jog ateities neplanuoja, bet kažkur giliai širdyje norėjo žinoti, kas jos gi laukia toliau. Laisvo laiko irgi ji turėjo n, maždaug tiek, kiek paukštis turi dangaus, pati sau gi šeimininkė buvo. Į bomžę lyg irgi nepanaši, gal nelabai legaliais būdais, tačiau sumanumu nors kas antrą vakarą sugebėjo prasimanyt pinigų. Jos sąskaitoje tikrai nesipuikuoja suma, kokią būtų visai nieko pamatyti, tačiau gyvenimui užtenka, taigi nieko sunkaus dėl tų pinigų jai daryt nereikia, na todėl galima sakyt čia dar sugebėjimą tokį reik turėt, kad mokėt mažai ką darant visai normaliai pragyvent. Realiai, jeigu tie visi jos "nuskriaustieji" susirinktų į vieną vietą, ten kur būtų ir ji pati, jai turbūt labai gražiai nepasibaigtų. Rizika - jos adrenalinas, todėl kaip ir dažną vakarą, taip ir šį, ji įžengė į klubą, kurį Paryžiuje mažiausiai pažinojo. Na keista tikrai, nes ne vienerius metus ji jau čia gyvena, bet vien tas pavadinimas jos netraukdavo, turbūt čia kažkoks išskirtinis vakaras iškrito. Žmonės kaip tik šią valandą rinkosi, tai patraukusi link baro pirmiausia apsižvalgė. Dabar mąstė tai kaip kažkokia bizniorka, nu gi į šitą klubą ji atvarė tikrai ne pinigų prašvaistyt ant gėrimų, todėl akys užkliuvo už kažkokių draugų grupelės. Sakytumėt durna, kad renkasi taikinį kur būna daugiau žmonių, bet gi su tokia taktika jai ne pirmi metai kaip paeina savą sąskaitą padidint. Labai jau pasitikėdama savimi patraukė link tų vyriškių, vieną iš jų užkalbino, čia kokių penkių minučių tik reikėjo, kad tas pats ją pakviestų į pasimatymą. Matytų save Moncada dabar iš šono, tai jau taip gražiai pasijuoktų, nu tikrai jai atrodydavo žiaurūs žmonės, kurie tokiose vietose draugysčių ieško, o gal čia ji vienintelė tokia keista, arba senamadiška, nu nesuprasi. Kažkokį čia tikriausiai verslininką ji užkabino, kad gavo iš jo vizitinę. Į kišenę dar tos vizitkės ji nesidėjo, apkabino nepažįstamąjį, mandagiai labai atsisveikindama, bet ir nesiprastino su tuo mandagumu, ištraukė iš jo kišenės piniginę jam nematant, o paskui jau pajudėjo kiek toliau, išmetė vizitinę, susirado laisvą vietą ir prisėdo. 
- Puoselėja viltis susitikt dar kartą, matai... - prunkštelėjo pati sau suburbėdama, įsimetė nepažįstamojo piniginę į palto kišenę, tuo pat metu nepakeldama akių kiek garsesniu balsu prabilo.- Mango margarita.- nu nepastebėjo dar kas čia dirbo prie to baro, tai gal kiek nemandagiai ji čia užsisakė tą kokteilį, bet na neskubėjo gyvent visai.. gi visas vakaras laukia, ar tiek, kiek čia ji užtruks begurkšnodama vieną - kitą gėrimą.
Back to top Go down
Manuela Moncada Santana

Priority : Pain and pleasure, like light and darkness, succeed each other.
Posts : 177
Location : Mexico /Paris
Accounts : Horacio
Name : Patrikas Žvaigždė

Manuela Moncada Santana

PostSubject: Re: Baras   Sat Jan 05, 2019 4:54 pm



Kiek čia jau Manu šitame mieste gyvena? Galima sakyt jau beveik pusę metų. O ar čia geriau nei Meksikoje ar Ispanijoj... hmm visur tas pats šūdas tik kitoje rankoje. Atvykusi čia , šiaip ir būta sugebėjo išsinuomoti už visai padoria kainą. Aišku tų kelių tipų kuriuos ir pati apšvarino Madride, kai jos bosas netikėtai dingo.Papildė ir pačios sąskaitą, tai pinigu ir pačiai būtų gal keliems metamas į priekį užtekę. Bet tie pinigai toks dalykas, kad jie greitai baigiasi. Taigi šioji net viltį buvo praradus kažkada sutikti Aksel, o čia va prieš kelias dienas jau net vaikščiojo Paryžiaus gatvėmis. Argi neironiška? Čia pagalvoji, čia pyst ir nukrenta tas žmogus lyg iš dangaus. Nu nebuvo Isuara žiaurus žmogus, bet jau planą turėjo kaip ta papacitą išlaikyti arčiau savęs. Kas lietė darbą, tai čia ji gan greitai susiradus gavo. Nes kad ir kaip ten būtų su tais pinigai, jai jų niekada nebus per daug. Matyt viską lėmė šios merginos išvaizdą. Aišku darbo patirties jinai nedaug turėjo, tik kad mokėjo gerai suktis už baro ir daryti tikrai gerus kokteilius. Tad ir šis baras kaip pragyvenimo šaltis jai atrodė geras variantas. Žinoma, per tiek laiko kiek čia dirbą, mergina visko yra mačius. Kištis jinai nemėgo, ne jos reikalas buvo. Aišku neišvengdavo ir kvietimų į pasimatimą, grabaliojimų už užpakalio ir taip toliau. O jos bosas buvo iš tokiu vyrų, kuris tik ir matosi kaip nori ją nusitempti į lovą. Kitaip saknat tikras stuobrys ir šiknius kaip reta. O šis vakaras irgi nebuvo išimtis. Šis kaip reikiant ja suerzino, nes jau net prie visų čia esančių žmonių pradėjo prie jos lysti. O šioji tai žodžio kišenėje neieškojo, išsakė ką galvojo, nors ir šis vakaras jai butų čia paskutinis. Tai susinervinusi visą rišosi tą prakeiktą prijuostė, kai šalimais išgirdo burbuliuojančia merginą. O paskui ir kokteilio pavadinimą. Nors gal iš šono ir nemandagu buvo, bet Moncada tiesiog virė iš pykčio savo bosui. Tai sutaisė ta kokteilį pakankamai greitai, net neatkreipus dėmesio į tamsiaplauke mergina. Po poros minučių taurę su skysčių pastatė prieš ja. Kai vėl atėjo jos bosas. Ši nepatenkinta kone užstaugė ant jo.
- Dar syki ožy prilysi prie manęs , patikėk iškviesiu policija - jau nervams neišlaikus drėbė jinai savo bosui, kuris matyt išsigando jos grasinimo ir išėjo savais reikalai. Užsimanė čia pydaras prikibti, bet ne ant tos papuolė vargšas.. Tai rankomis pasirėmė į paviršių ir nuleido galvą žemyn - išprotėsiu aš čia greitai - lyg ir sau , lyg ir tai merginai pasakė. Ir tik po keliu skundžiu susiprotėjo pakelti galvą - atleisk, radau kam čia išsilieti... - ir tas paskutinis žodis tarytum pakibo ore - Dafne ? - kone netekus žado pamačius savo seserį čia išatrė jos vardas, Jau tikrai šitame mieste ne tik Akseliui, bet ir pačiai Manuelai netrūksta staigmenų.
Back to top Go down
Daphne Vanessa Moncada

Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Priority : What we learn with pleasure we never forget
Posts : 515
Name : cekavna zosė simona ☽
Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Daphne Vanessa Moncada

PostSubject: Re: Baras   Sat Jan 05, 2019 5:17 pm



Ramiai sau sėdėdama net nepagalvojo, kad gal vyras nuo kurio Dafnė nukniso piniginę greitai apsižiūrės, ir supras, jog kažko tame jo palte trūksta. Nors.. galbūt ir pagalvojo, tačiau įsitikinus buvo, jog kol ji tarp žmonių, tai yra visiškai saugi. Užteko penkių minučių suprasti, jog jam su psichika lyg viskas tvarkoj, tai tikrai nepuls čia šitos gležnos merginos prie kitų akių. Šiaip ar taip, kad ir kas būtų, tiki Vanė pasakymu, jog kai neturi nieko - tai neturi ko prarast, tiko šitas pasakymas jos gyvenimui, šiai situacijai ir panašiai. Todėl smagiai sau palingavo kėdėje, labai knietėjo patikrinti kas toje piniginėje gero yra, tačiau nusprendė, jog paskui taip padarys, arba kai namo pareis, nuojauta, jog gerai čia jai nuskilo buvo tokia stipri, kad gal verčiau ji paskui pasidžiaugs savo "laimėjimu". Gavusi kokteilį, kažką sumurmėjo panašaus į "ačiū",  ir pasiėmusi stiklinę į ranką pusiau atsisuko į praeinančius pro šalį žmones, gurkštelėjo margaritos. Primetė, kad čia ji atseit visai paprasta lankytoja, kuri atėjo ramiai arba nelabai ramiai vakarą praleist, nors realiai, mielai nuknistų dar kažką, gi jei neviliot vyrų, nepavaišint jų migdomaisiais, tai bent konkrečios kleptomanės sugebėjimus reikia išnaudoti. Paskui tik čia išgirdo kaip kažkas netoliese ant kažkokio žmogaus rėkia. Matėsi, kad bent jau kas arčiau sėdėjo, tai atkreipė dėmesį į tą barnį, nu tai ir Dafnė pasižiūrėjo kas ten rujoja. Neatpažino iš pradžių, jog pagrindinė isterikė buvo jos sesuo, paskui tik tokia mintis parėjo, kai tas vyriškis pasišalino.- O tai ko taip liūdnai? - smagesniu balso tonu pasakė, tyčia turbūt, gi jų ryšys realiai visad toks įdomus buvo, nesuprasi, ar jos seseriškai mylėjo viena kitą ar ne, tačiau faktas - jeigu tas vyras būtų dar vis neatstojęs, Dafnė jau pati būtų jį užsipuolusį. Aplamai nemėgo būti tokių įvykių liūdininke, kai vyras moterį puola, nu Vanė kaip to meksikietiško kraujo savininkė, gatava būtų ir nosį tokiam ožiui sulaužyt. - Isaura, geras. Ką čia veiki? - pasisuko jau normaliai į jos pusę, visiškai nusisukdama nuo praeinančių žmonių. Klausimas tai gan ironiškai nuskambėjo, juk čia nebent aklas žmogus turėtų būti, kad nematytų, jog Manu čia dirba. - Dirbi čia? Rimtai? Kas dar naujo? - dar keliais klausimais užsipuolė Isą, realiai visai smagu ją buvo matyti, nes senokai jos besimatė.
Back to top Go down
Manuela Moncada Santana

Priority : Pain and pleasure, like light and darkness, succeed each other.
Posts : 177
Location : Mexico /Paris
Accounts : Horacio
Name : Patrikas Žvaigždė

Manuela Moncada Santana

PostSubject: Re: Baras   Sat Jan 05, 2019 5:38 pm



Juokais ar rimtai, bet Isą tikrai užkniso tie boso nesveiki lindimai prie jos. Jai dar syki prilys, tai ne tik kiaušus sutraiškys, bet ir galvą perpis su kokia šampano bonką. Nes pas ja tai oi koks bjaurus charakteris. Nekentė tokių vyrų kaip dabartinis jos bosas, nes tokius tai tik nuskinti nuo vaizdo, visgi ir tas meksikietiškas kraujas ir karštas jos temperamentas vis išslysdavo, nors ir stengėsi šioji keistis.
Tai pakvėpavus gyliai, ir vėl išgirdus sesers balsą, Atsiduso net nuo visko ką prieš kelias minutės čia jinai patyrė. Jautė blyn , kad čia paskutinė jos darbo dieną, nes rytoj čia ji ateis tik tėkšti tam ožiui pareiškimą ant stalo ir gera antausį per veidą.
- Tai , kad neliūdnai, anaiptol net labai smagiai. - ironiškai pati dar atsakė iki to momento kol pati parišo, kad čia jos sesuo, Na mylėjo jinai Dafne, o kaip žinia tarp seserų visko būna. Tai ir šios čikitos nebuvo koks išskirtinis variantas. Abi vienodai kovinės ir abi vienodai isterinės. Tik iki dabar Isaura nepagavo kampo ko jinai vapšė bėgo iš šalies, kai ja blet kabino milijonierius. Ai nu ne viską jinai žinojo, tai matyt tik tokį vaizdą ir tebuvo susidariusi.
Tai kreivai šyptelėjo po sesers klausymų ir įsipylė sau vandens, nors ne jo šį vakarą norėjosi - Keisti tavo klausimai, Dafne. Aišku, kad dirbu. Gyventi iš kažko reikia... Nors ne man tau apie gyvenimą aiškinti. - numykė čia ir apsidairė, Keista bet šiandien buvo mažai žmoniu. Tai atsigėrė iš stiklinės - kas naujo, nieko naujo - nurijus kelis gurkšnius vandens kuris ją atgaivino, atsakė. - O pas tave? kaip šiaip sekasi ? Dirbi, ar tiesiog gyveni iš kitų sąskaitos ? - patraukė seserį per dantį. Nes nu žinant Vanesa ir jos liga, visko gali būti, kad čia jinai ne viena žmogų apšvarino.
Back to top Go down
Daphne Vanessa Moncada

Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Priority : What we learn with pleasure we never forget
Posts : 515
Name : cekavna zosė simona ☽
Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Daphne Vanessa Moncada

PostSubject: Re: Baras   Sat Jan 05, 2019 7:09 pm



Tai va čia šitas dalykas keistas pasirodė Dafnei, kaip čia dabar Manu dirba bare. Bet kokia pana turėdama tokią išvaizdą galėtų veikt gyvenime kažką kito, nebūtinai dažną vakarą leist už baro, pilstyt gėrimus. Bet matosi, kad jinai gyvenime laiko veltui irgi neleido, nu panašu ant jos pačios, kad pinigų trūkumu nesiskundžia.. bet ką tada jai daryt šitam klube? Kažkas čia pačiai Dafnei nelabai aišku buvo, va ką reiškia, kai atsiriboji nuo šeimos. Nu kokia čia dabar sesuo realiai ta Vanė, gi kaip išvarė iš Meksikos, tai nutraukė ryšį tiek su šeima, tiek su sese. Nepamena jau net ant kiek jos artimos buvo, tačiau matydama Isą priešais čia taip staigiai prisiminė Dafnė, kad visai tėvų pasiilgo. Tie žmonės irgi buvo įdomūs tokie, nesuprasi, mylėjo jas ar ne, bent jau su pačia Dafne kaip ir nesusisiekė.. o gal jų nėra šiam pasaulyje jau? Liūdesėlis šiaip čia kažkoks būtų, vis tiek gi tėvai. Realiai Moncadų šeima čia tokia ir buvo visada, čiudnesnė. Manu galėdama būt kažkuo kitu, nebūtinai barmene, pasirinko būtent tokį darbą, Dafnė gan anksti irgi nešė kudašių iš Meksikos. Atvarė į Paryžių, o čia gi realiai tų pažinčių net neturi tiek daug kiek turėjo ten. Tiesa pasakius, pasiilgo ir tų savo draugų, kurie irgi prisidėjo prie Dafnės išvykimo. Bijojo gal, kad jinai ten ant to stulpo stripake pasikars ar ką, ar kad taps jinai to vyro verge kažkokia.. baisus tas jos gyvenimo kelias, tačiau tikrai vat sutikus žmogų iš savo to tikrojo gyvenimo, toks net skausmas apėmė. Jei ne kelios klaidos kurias ji padarė, gal vat nereiktų kone kiekvieną vakarą rizikuojant savimi, gyvybe ir panašiai, prasimanyt pinigų. Galbūt ji ir laimę pažinotų, dabar taigi nežino ar toks dalykas vapšie egzistuoja, nu filmuose nebent, o gyvenimas juk ne filmas. Kiekvieną dieną ji po truputį numiršta nuo tos minties, kad Meksikoj tikrai paliko šį tą svarbaus, gal net didelę dalį savęs, bet ką jau čia padarysi, jei tiek metų skinas kelią svetimame mieste, tikriausiai iš čia niekur nesitrauks. O iš kitos pusės, kažkaip retokai ji į tas bėdas rimtesnes įsivelia, toks jausmas, lyg ją koks Šventas Petras saugo, nu tipo gal tikrai kokį angelą turi, žmonės sako, kad tokie ale egzistuoja.
- Aha jo, matosi.- pavartė akis, lyg reiktų vat pasiteiraut ar tikrai viskas gerai, bet nu tiek metų nematyt sesers.. nežino Dafnė kaip su Isa bendraut reikia. Jos ilgą laiką gyveno nieko nežinodamos viena apie kitą, tik tais prisiminimais nebent kol abi gyveno pas tėvus. Kad čia likimas kažkoks jas suvesti galėjo, nu irgi nelabai galimas dalykas, netiki Dafnė tokiomis pasakomis, bet tada kaip kitaip visa tai paaiškinti? - Kas gi tau dar užduos keistesnį klausimą, jeigu ne aš.. - susijuokė po savo žodžių, nu suprask dabar tu ją kaip nori, reik apsiprast turbūt prie fakto, kad po tiek metų jos vėl susitiko, ir dar tokioj vietoj, kur čia visi tokie nepažįstami. - Wow kaip išsamu.. nu sakyčiau nuostabi istorija.- palinkčiojo galva. - Man tai vat puikiai sekasi, kaip matai.. linksminuos.- biškį ironiškai pavarė čia ji, bet kilstelėjo stiklinę viršun ir nugėrė daugiau negu puse skysčio. Realiai nemėgo ji gert, nu ta prasme vandenį nebent kokį, ar kažką kas alkoholio neturi, nes jai užtektų vat kelių margaritų ir jau amen pareitų, atsirastų čia ir juoko ir ašarų. - Tiesa pasakius.. dirbu. Bet šiandien gyvenu.. - išsitraukė ta piniginę, ten kaip tik tapatybės kortelė buvo to žmogaus, tai garsiai perskaitė jo pavardę.- Adamo Babin sąskaita.- nusišypsojo vėl įsimesdama tą piniginę į palto kišenę. Labai ji čia drąsiai pasielgė, bet mažiausiai galvojo apie tai, kad greit gali nemenkai prisidirbt.
Back to top Go down
Manuela Moncada Santana

Priority : Pain and pleasure, like light and darkness, succeed each other.
Posts : 177
Location : Mexico /Paris
Accounts : Horacio
Name : Patrikas Žvaigždė

Manuela Moncada Santana

PostSubject: Re: Baras   Sat Jan 05, 2019 7:49 pm



Tėvu jinai jau kelis metus nematė, nes išvykus Dafnei , pati Isaura neapsikentė jų ištisinio burbėjimo. Tad prasimanius pinigu pati išvyko. Užsianė mergina va į Ispanija. Padirbo, įsimylėjo savo bosą ir visko to pabaiga buvo kai šis irgi greitai dingo iš jos akiračio. Žodžiu ne jai apie praeitį kalbėti, kai jau sena gyvena šia dieną. Tai išmaukusi stiklinę vandens įsipylė ir pati stikliuką tekilos.
- Ai bala nematė, dėjau aš to šikniaus ir šio darbo - dar vis nesitvardė savame kailyje. Nu baisiai ja sunervino. O dar sesuo nu išvis, atrodo , kad Manuela košmarą sapnuotų. Aikšku buvo pailgusi jos, bet kartu ir pyko ant jos. Nes taip niekas nedaro. Dar klausimas ar Vanė išvis ką nors žino apie tėvus ar ne. Nes jau pati su jais gerus metus nesikalbėjo. Gal jau ir numirti spėjo. Ką čia gali žinot, Tiek jie jas ir temylėjo, kad praktiškai jos pačios savomis jėgomis išmoko kabintis į gyvenimą. Tad Vanesai toliau taip atsainiai bendraujant, Maluela pati akis pavartė.
- Tu dirbi ? - ironiškai perklausė - Hahaha, mieloji čia ne darbas, o nusikaltimas. Bet žinai, ne mano reikalas. Kaip pasiklosi taip išmiegosi. Argi ne taip žmonės sako ? - pažiūrėjo Dafnnei į akis ir nusijuokė. Keista buvo matyti seserį, galvojo , kad ja sutiks bendraus kitaip. Bet taip jau išėjo, kad abi be kandžių replikų ir vienos kitos erzinimo šį vakarą neapseis. O Isaura savo seserį pažinojo gerai, žinojo kokia jinai yra. Tad Manuelos net norėdama Dafne neapgautų. Tad šiai pasakius, kas ja ' vaišina' akimis nusekė į kuria kišenę įsidėjo vyriškio piniginę. Nu , kad ir kokia jinai sesuo bus, bet neleis savo sesei praleisti naktį areštinei už vagystę - Šiaip jau gersi, baro sąskaitą - pasakiusi tai Manuela ištiesė ranką į Dafnės pusę - piniginę ir nebandyk rodyti ožiu. Žinai, kad linkiu tau gero. O šį vietą be pareigūnų neapseina niekada. - teištarė gan rimtu veidu. Jau ką , bet na sugalvos Isaura, kad rado piniginę ant grindų, kai uždarė bara. Vis tiek kažkada tas žmogus jos pasiges.
Back to top Go down
Daphne Vanessa Moncada

Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Priority : What we learn with pleasure we never forget
Posts : 515
Name : cekavna zosė simona ☽
Sometimes I wonder why words can’t actually make us bleed.
Daphne Vanessa Moncada

PostSubject: Re: Baras   Sat Jan 05, 2019 8:41 pm


Šiaip dabar Vanessa gerai pamąstė, kaip čia atrodytų, jeigu ji taip imtų ir paprašytų, kad sesuo papasakotų ką gyvenime nuveikė tokio, ko gal ji nežino. Nu rimtai, Dafnei įdomu buvo, tik čia toks kaip ir faktas yra, kad jos smalsumas ne vieną kartą ją pačią duobėn įvarė. Tačiau smagu matyt, kad nors ji čia taip nuoširdžiai bando užsidirbt gyvenimui, nu tai ne Dafnė, kur va, turbūt vėl pabėgs kokį lopą susiviliojus, arba tikrai atsidurs areštinėje. Prajuokino kažkaip Isos veiksmai, tai Dafnė vėl nusijuokė, faktas gi, kad sesuo buvo viena iš kelių žmonių jos gyvenime, kur tikrai sugebėjo nuoširdžiai prajuokint, o jau čia net pati ji negalėdavo pasakyti kodėl, nu blemba, širdis žino ir užtenka. Tėvai tai kad ir kokie jie buvo, na čia tik pasako tegu kas nors ant jų blogą žodį.. vis tiek Vanė juos gerbė, nu gi pagimdė, užaugino ir panašiai. Jos turbūt tokia vienintelės logika buvo, čia pati Manuela žino, ar ji tą patį apie juos galvojo. Aišku, gan greit teko pačiai suaugt, apie gyvenimą išmokt, turbūt ir sesuo panašiai jaučiasi, bet vis tiek, tėvai yra tėvai, kažkokia lyg nuodėmė apie juos blogai kalbėt. 
- Turbūt.. ką žinau kaip žmonės šneka, kurie gerai gyvena gal taip ir šneka.- palinksėjo galva dar gerai apmąstydama jos žodžius. Nu blemba bajeris būtų jeigu Isa prisigertų būdama darbe, ir atskaitytų pamokslą Dafnei. Tiesiog aukselis, o ne šeimyna. O tų sekančių jos žodžių, veiksmų, tai tik tikėtis galėjo, nu čia visai dabar kaip vaikystėj, pasijautė, jog kažkam tikrai rūpi, ar miegos jinai šiandien areštinėj ar namuose.- Pala pala, chill. Baro sąskaita, tai tipo tavo sąskaita? Ar aš tau panaši į bomžę kokią, gi pati susimokėt galiu. Bet kai proga pagert kažkokio ten blemba Adomo.. nu nesvarbu.. sąskaita, tai ko ne? Nesakyk, kad per tiek metų, tau šitas jausmas nėr pažįstamas.- pamiršo jau ir to bičelio vardą, skleroze lyg nesirgo, bet nu ant tiek neįdomus, kad staiga išnyko iš atminties. - Taip va kad ne, aš gi puikiai žinau ką darau. Be to pati sakei gi, kad "kaip pasiklosi - taip išsimiegosi". Nu tai va, pasiklojau, ir galiu dar tau paklot. Va taip va.- kai skėlė ji čia kalbą, nu tai grynai savo stiliuku. Užbaigė ir kokteiliuką, tik kilstelėjo pirštą paprašydama pakartoti, bet dabar jau ten kitam barmenui, nu gi su sese gal labai nori pakalbėt, kas jai uždraus dabar. 
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Baras   


Back to top Go down
 

Baras

View previous topic View next topic Back to top 
Page 8 of 13Go to page : Previous  1, 2, 3 ... 7, 8, 9 ... 11, 12, 13  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Silent Disco-