Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Restoranas eifelio bokšte - Page 7

Share | 
 

 Restoranas eifelio bokšte

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next
AuthorMessage
Manuela Moncada Santana

Priority : Pain and pleasure, like light and darkness, succeed each other.
Posts : 177
Location : Mexico /Paris
Accounts : Horacio
Name : Patrikas Žvaigždė

Manuela Moncada Santana

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Mon Jan 14, 2019 3:38 pm



Dabar Manuela net siela velniui parduotų, kad sužinotų ką Lorenzo dabar galvoja. Kaip jis jaučiasi. Bet Manuela buvo įsitikinus, kad Emilijus siaubingai yra sutrikęs. Nejaugi tos jo sms, kurias rašė girtas, buvo ne šiaip sau? Bet turbūt Manu jau net rodėsi, kad Enzo kažką jai jaučia. Galbūt net ja myli.Na tai tikriausiai ir tai ne tiesia. Nes tas žmogus nieko negali jausti. Net meilės. Visas tas pokalbis ne daugžodžiaujant , juokino moterį. Matomai Isa ant tiek išprotėjo, kad jau jai dzin ką Enzo apie ja pagalvoja ir galvoja toliau. Palinksėjo dar galvą į jo žodžius taip ramiai. O viduje net leipo iš juoko. Tik šiam ją dar syki nužvelgus ir išėjus.. Pati nusijuokė, nes jau tverti negalėjo. Tai apsivilko paltą sau neskubėdama, apsižvalgė dar po šį prabangų restoraną ir pasisuko eiti. Kai staiga vyras ja prisitraukė prie savęs ir įsisiurbęs į lūpas atrėmė į stalą. Neskubėjo Isa vytis rankomis Enzo kaklo, tai įsirėmė delnais į stalą, sulenkė viena koja per kelienį tuo pačiu perbraugdama jam  per jo koja.. Mirė viduje kaip norėjo atsakyti į jo bučinį, bet jos lūpos buvo it mirusios, šaltos. Viena ranka lengvai pakilo ir uždėjo delną jam ant krūtinės ji nuo savęs pastūmė. Dar net antausį trenkė jam. Pati stebėjosi savimi. Tai pakraipė biški lūpas čia įvertino jo laižeką, nu nieko blatno. Dar pirštais persibraukė per savo lūpas ir nusijuokė užvertusi galvą. Nu tai dabar suprask ją kaip nori. 
- Gera tavo pagarbą - ironiškai taip numykė pasiėmė delninę kuria pasikišo po pažastimi ir eidama nusimovė vestuvinį žiedą. Paėmė jo ranką ir įdėjo jį jam į delną. Dar syki pažvelgė jam į akis ir dviem pirštais suėmusi jo smakrą gan grubiai prisitraukė jo veidą prie savęs ir pabučiavo jį pati taip, kad šis gyvenime nepajėgtu šito bučinio užmiršti. Nes tas bučinys buvo tikras ir iš meilės .
- Sudie, Lorenzo -tarusi dar nuo jo lūpų nuvalė raudonus lūpų dažus. Širdis net pasruvo krauju, bet atradus jėgų savyje apsisuko ir apleido restoraną , o vėliau ir patį Eifelio bokštą.
Back to top Go down
Lorenzo Emilio Santana

Priority : Success usually comes to those who are too busy to be looking for it
Posts : 247
Name : KEMPINIUKAS PLAČIAKELNIS ☽

Lorenzo Emilio Santana

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Mon Jan 14, 2019 4:05 pm



Ar taip ar taip šiti santykiai sugriuvo, kai jis išsipagiriojęs tas žinutes perskaitė. O dar paskui draugas papasakojo, ko pats neprisiminė, kai jau komos būsenoj buvo.. realiai, žinoma, kad prisiminė, kažkur atmintyje kuo puikiausiai įstrigo jos kiekviena smskė. Nu nebuvo jis dramatiškas žmogus, puse gyvenimo nieko į galvą rimtai neimdavo, dabar tik pats savęs nesuprato. Nesiruošė jis čia realiai jos ant to stalo užsiverst, bet tyčia taip pasielgė, o norėjo pažiūrėt, ar jai tikrai nusišikti ant visko, ar jis čia vienintelis dabar toks kaip durnelis jaučiasi. Pasimiršo tom keliom sekundėm, vapšie kas čia per laikai atėjo Enzo gyvenime, kad jam ne kažkokius sukilusius hormonus patenkint reikėjo, o skausmą širdyje nuramint. Bet ble, vietoj to sulaukė atstumimo ir pliūškos per veidą. Net neliko čia jis šokiruotas, bet tokio grynai sad katulio veidu į ją žiūrėjo, persibraukė ranka per tą skruostą, suvaidindamas kad ble skaudėjo, nors nifigą, nu jam jau gal po šiandienos nieko neskaudės.
- Tu nenori pagarbos. Tiek to.- ne nu rimtai jis jau jos neatpažino, tai čia taip nusivylusiu balsu pasakė, dar žengė žingsnį atgal nuo jos, o tai pats nesupranta, vos tik jis sugalvoja kažką nuoširdesnio padaryt, Manuela kerta jam dvigubai, lyg norėdama, kad jis jos neapkęstų. Nu negalėtų taip, nes kai pagalvoja blaivesniu protu - nėra dėl ko, tiesiog jam kaip tam asilui, reikėjo dar vieną sykį įsitikint, kad rimtai, vsio, skyrybos, nes čia nieko nebus. Na, dabar jis jau normaliai atsigavo, kai ji jam tą žiedą sugrūdo į delną. Pavartęs jį tarp pirštų, susivokė, kad neverta čia daugiau žaist, nu kam gi, kaip kokie maži vaikai. Nori jinai tų skyrybų - tai ir gaus, tegu tik tas jos advokatas pasiskubina, nebent nusižudė kur pakeliui, kad taip užtruko, jobanas santuokų gadintojas:)
Spoksojo į tą žiedą, ir pyst Manuela prieš akis. Vyras ant kiek buvo susikaupęs, net nepastebėjo kaip čia jinai taip staigiai sugalvojo apverst visą situaciją aukštyn kojom. Atsitraukt tai neatsitraukė, bet į bučinį irgi neatsakė. Tyčia kaip medis pastovėjo, kol ji pati nuo jo pasitraukė. Juokas juokais, bet suraganėjus ta Manuela jam pasirodė, nebeliko net tos, su kuria jis vaikystėj taip puikiai sutarė. Pizdum, vaidina čia kokią verslininkę, ponią, ar dar bala žino ką, nu tegu, bet jau į jos žaidimus tai jis tikrai nebesivels. Neliko nei pykčio širdyje, nu gal tik tas negalėjimas iki galo nusiramint, bet dabar jis tikėjo, kad ta jo kelionė puikiai jam padės pasimiršt, nes čia dabar jis po ilgo laiko prisiminė, kas buvo toks prieš tuos visus sukilusius jausmus. Buvo šūdžius, toks ir bus, tik dabar niekas jam proto nepis, nes žmogus turės tą savo laisvę.- Laimingai.- sumurmėjo galiausiai giliai atsikvėpdamas, o paskui vėl sugrįžo į savo kabinetą. Šimtą gramų įkalęs, dar patikrino ką reikėjo, sutvarkė ir tą problemikę kurią Manu padarė, kai trumpam restoraną uždarė, ir paskui po kokių kelių valandų išvažiavo namo
Back to top Go down
Carmen Venera Grimaldi

The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Priority : If you have flaws, my dear, don't hide them. For those who truly love you will see beauty in them, simply because, they are part of you.
Posts : 641
Location : I want you to undress me to the sound of all your defenses collapsing.
Accounts : Vivienne, Colette, Emil, Oscar, Elisa, Trevor
Name : Akvilė
The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Tue Jan 22, 2019 10:15 pm



Paprašiusi vairuotojo, jog atvežtų prie eifelio bokšto, Carmen padėkojo ir pridūrė, jog paskambins, kai reikės pasiimti atgal. Lipdama iš mašinos pasilaikė suknelės kraštus ir atsargiai išlipusi uždarė mašinos duris. Pasitvarkė paltą ir apsižvalgiusi nukaukšėjo vidun. Įžengusi į vidų pirmiausiai prie jos prisistatė padavėja, kuri užklausė ar turi rezervaciją. Ištarusi vyruko, su kuriuo buvo susitarusi susitikti, pavardę, ji tuoj pat buvo nulydėta prie staliuko. Žinojo, kad vėluoja geras dešimt minučių, bet nesuko visiškai dėl to galvos. Bandė vyruko kantrybę. Priėjusi prie kolegos ištiesė ranką pasisveikinimui ir pabučiavo į abu skruostus. Nusivilkusi paltą pasikabino ant pakabos ir ranka perbraukė per plaukus, taip juos pasitaisydama. Klestelėjusi ant kėdės, susidėjo koją ant kojos ir pasidėjo šalimais delninukę. Atsivertusi meniu bandė išsirinkti vyną, o tuo pačiu metu palaikė pokalbį su vaikinu. Darbo pokalbius Carmen mėgdavo tvarkyti jaukioje aplinkoje. Kartais net pasikviesdavo pas save į namus, kai būdavo apkrauta darbais ir nebūdavo laiko net išeiti kur nors į miestą. Vyras atrodė patyręs savo sferoje, todėl tartis buvo su juo tikrai nesunku. Užsisakiusi rosé vyno, padėjo meniu į šalį ir aptarinėjo įvairias smulkmenas, kartu įterpdama ir asmeninius pasakojimus. Su juo susimato jau ne pirmą kartą ir per visą bendravimo laikotarpį jie sugebėjo tapti puikiais darbo partneriais. Ką Grimaldi norėjo ir išlaikyti bent ateinančius kelius metus.
Back to top Go down
Safira Althea Eliades

I have killed no men, that, in the first place, didn't deserve killing
Priority : When you threw me to the wolves that night, did you think they'd find me easy to swallow? I suggest next time, you try feeding me to dragons.
Posts : 529
Location : Everyone is a moon, and has a dark side which he never shows to anybody.
Accounts : Azariah, Balthazar, Camila, Natalia, Olivier
Name : Fire
Safira Althea Eliades

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Tue Jan 22, 2019 11:54 pm



Šį kartą atvažiuoja su vairuotoju, kurį atsiskraidino iš pačio Bostono, nes jis tikrai neleis kažkokiam pienburniui vairuoti jo bentlio.. todėl kelionės metu pasišnekučiavęs su senu draugu galiausiai jam padėkoja ir atsisveikinęs išlipa. Užvertęs galvą pasižiūri į tą metalo laužą, kuris visiems taip patinka ir gūžtelėja pečiais. Va ir koks velnias traukė. Nuėjęs susimoka už įėjimą ir tada liftu pasikelia iki restorano aukšto. Įžengęs į vidų paduoda paltą darbuotojui ir paklaustas apie rezervaciją palinkčioja. Yra beveik įsitikinęs, kad turi kažkokį susitikimą čia šiuo metu. Bet niekaip neatsimena su kuo. Gal pakvietė kokią nors moterį į pasimatymą? Bet turbūt buvo tokioje būsenoje, kad vargiai atsimena, kurią iš čia esančių. Šiaip ar taip jam beveik pasukant prie savo staliuko, Diamondo matomame vaizde pasirodo Carmen. Kuri, na, mažų mažiausiai atrodo nuostabiai. O dar matosi, kad ji gerai leidžia laiką, šypsosi.. akimirką net pakerta kojas. Bet labai labai trumpa. Padėkojęs padavėjai įduoda jai šusnį kupiūrų paaiškindamas, kad staliuko jam nebereikės ir patraukia tiesiu taikymu prie Carmen ir kažkokio netikėlio. Iškart matė, kad kažkoks nevykėlis.. ta prasme, varvino akis į Grimaldi taip, tarsi šioji būtų deimantas pardavime. haha. Na jau ne, seniukai. Nukeliavęs prie judviejų staliuko sustoja labiau šone Veneros ir pasilenkęs lyg niekur nieko įsisega jai į skruostą, bet taip iš esmės beveik bučiuodamas šviesiaplaukės lūpų kamputį. - Carmen, deimantėli, šimtas metų, - plačiai nusišypso ir pakartoja tą patį su kitu Veneros skruostuku. Žinoma, tikėdamasis, kad negauna į tai per veidą, nes Carmen kartais būna kultūringa moteris.. tokioje vietoje scenos nekeltų gi, ar ne? Čia Mickey darbas..:) Lyg niekur nieko susiveikia sau kėdę ir įsitaiso gražiai per viduriuką, tarp Grimaldi ir to niekam neįdomaus tipo. Iš esmės net nepasižiūri į jį. - Kaip gyveni? Kokie vėjai atpūtė į Paryžių? - plačiai šypsosi, versdamasis meniu. Girdi, kad vyras nori prieštarauti ir pasižiūri į jį taip, tarsi ketintų tuoj numesti jį nuo Eifelio žemyn, - kas nors nepatinka? - atsisega švarko sagą ir patraukęs šio skverną į šoną, aiškiai parodo tam tipui dalį savo ginklo. Kad suprastų, kad nėra čia ko spyriotis, nes tikrai nušaus.
Back to top Go down
Carmen Venera Grimaldi

The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Priority : If you have flaws, my dear, don't hide them. For those who truly love you will see beauty in them, simply because, they are part of you.
Posts : 641
Location : I want you to undress me to the sound of all your defenses collapsing.
Accounts : Vivienne, Colette, Emil, Oscar, Elisa, Trevor
Name : Akvilė
The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Thu Jan 24, 2019 12:01 am



Smagiai besišnekučiuodama su kolega jau ir savo vyno sulaukia, kas dar labiau pradžiugina. Sudaužiusi taurėmis su vyruku, paragavo savo išsirinkto vyno ir nežymiai pakraipė galvą į šonus, taip vertindama skonį. Tikrai neblogas, negali skųstis. Nors į Paryžių grįžo tik prieš porą dienų, visgi pamesti verslo į šoną nenorėjo. O kadangi Paryžiuje atsivėrė naujos galimybės – Carmen pasinaudojo šaunia proga. O į jo saldžius komplimentus Grimaldi atsakydavo žavia šypsena. Pateikusi jam kelias dokumentų formas, parodė vietą, kur reiktų pasirašyti, užtvirtinant sandorį ir padėjo rašiklį ant viršaus, kad vyrukas nesivargintų savo ieškoti. Tik tuo pačiu metu pajuto kaip iš niekur nieko gavo bučinį į vieną, paskui į kitą skruostą. Šiek tiek sustingusi ir truputėli pasimetusi kilstelėjo žvilgsnį į vyruką, kad suprastų, kas čia darosi. Išvydusi Michael priešais save, iškart suprato, kas čia per šposai, nes jau buvo išsigandusi, kad kažkoks nepažįstamasis sugalvojo šitaip seilėtis. Tad spėjo dar švelniai uždėti plaštaką ant vyro nugaros ir plačiau nusišypsoti. Kad ir kaip ten triukšmingai jų santykiai užsibaigė, visgi jį matyti buvo be galo malonu. Ir pro akis tikrai neprabėgo tai, kaip jis buvo šiandien apsirengęs. Vieną kitą minutę taip ir užsispoksojo į vyro veidą, vėliau nuskenuodama jį visą nuo galvos iki kojų. Velniškai gražus ir simpatiškas vyras, čia jau dievams reikia dėkoti už tokį sutvėrimą.
- Sveikas, Mickey, netikėta čia tave sutikti..,- su šiokia tokia nuostaba ištaria, akimirkai pamiršdama savo priešais sėdintį kolegą. Tačiau Diamond taip gražiai įsitaisius per viduriuką tik žvilgteli į vyrą nesupratusiu žvilgsniu. Mesteli žvilgsnį į savo kolegą ir tada atgal į Mickey. Pasilenkia arčiau jo ir sušnabžda jam prie ausies: - Aš dabar šiek tiek užsiėmusi, tad gal malonėtum palikti mus vienus?- švelniu balso tonu sušnibždėjo ir šiek tiek atsitraukusi pažvelgė jam į akis. Na, manė, jog supranta, kad čia rimti reikalai vyksta, o ne šiaip sau catch upinimas su draugučiu. – Gal norėtum kokio deserto?- užklausia kolegos, kad šis turėtų ką veikti, kol Carmen galės išsiaiškinti su Theseus, nes puikiai pažinojo šitą vyruką ir jo smagų būdą:). Bet po jo kito klausimo ir parodymo, jog turi ginklą, Venera kilstelėjo antakius, greit atsukdama vyrą į savo pusę. – Ką tu darai??- jau labiau nepatenkintu tonu užklausia, paimdama ir patvarkydama jo švarką, kad labiau uždengtų tai, kas slypi po juo. Na, ginklą, žinoma. – Prašau, negadink man visko, Mickey,- pakėlusi savo šviesias akis į vyro, viltingai paprašo jo tiesiog nesugadinti eilinį kartą visko.
Back to top Go down
Safira Althea Eliades

I have killed no men, that, in the first place, didn't deserve killing
Priority : When you threw me to the wolves that night, did you think they'd find me easy to swallow? I suggest next time, you try feeding me to dragons.
Posts : 529
Location : Everyone is a moon, and has a dark side which he never shows to anybody.
Accounts : Azariah, Balthazar, Camila, Natalia, Olivier
Name : Fire
Safira Althea Eliades

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Thu Jan 24, 2019 11:30 pm



Kolega.... Tik Carmen gyvenime toks bendravimas vyksta tarp kolegų. Nes kad tas vyras mielai suvalgytų šviesiaplaukę čia ir dabar Mickey mato vos metęs žvilgsnį į jo snukį. Na, sakytų veidą, bet kai toks šlykštynė.. o dar atrodo kaip eilinis turtingas suskis tai.. Carmen can do better. Būtent dėl to čia savo kompaniją pasiūlo Diamondas. Akimirką pats pasimeta, kai Venera taip meiliai su juo pasisveikiną ir tik kilstelėja antakį. Ar jis ką nors praleido ir jie staiga ėmė gražiai ir maloniai bendrauti... ar čia tiesiog Grimaldi tokios puikios nuotaikos, kad net Mickey pasirodymas visko nesugadins.. tada atsimena, ką yra apsirengęs ir iškart susipranta.. aaaai, čia viskas dėl jo kostiumo.. to vieno vienintelio TOKIO fancy... mintyse nusijuokia ir paplekšnoja save per petį. Na, žinote, kas dar pagirs save, jeigu ne tu pats. Pats smagiai šypsosi, stebėdamas Carmen, o vaikeli, kokie vaizdai.. Žvilgsniu kiek užstringa ties tam tikromis vietomis, o tada dar atsimena legendinius Veneros kailinius ir iš viso pasidaro sunku kvėpuoti.. Bet auksaplaukės balsas jį pakankamai greitai grąžina į realybę. Kai Grimaldi linksta artyn, pats pasislenka kiek į jos pusę ir po tokio klausimo kilstelėja antakius aukštyn. Tada grįžta į vietą ir gražiai nusišypsojęs papurto galvą, - ne, nenoriu. Matau, kaip tu užsiėmusi, gali ir geriau, - nesivargina pritildyti balso ir pamerkia akį moteriai. Vėl pašnairuoja į tą tipą ir lyg niekur nieko toliau mėgaujasi dėmesio centru. – Ooo, desertai, - džiaugsmingai nusišypso ir beveik suploja delnais. Savaime suprantama, atima meniu iš Carmensitos taip vadinamo „kolegos“ ir imasi jį studijuoti. Realiai tai atsimena, kad moteris prašnenka apie desertus, kai jaučia, kad su Mickiu nebus ramybės, bet ar jam tai sutrukdo.. tikrai ne. Vargšas nespėja išsirinkti deserto, kai būna pasukamas į moters pusę, na, jam tokia iniciatyva patinka, negali sakyti. Leidia Venerai tampyti jo švarką, bet tik todėl, kad jaučiasi čiupinėjamas. Ir jam iš esmės patinka. O ir šiaip ar taip ne ką čia padėjo tas pataisymas.. Na, Mickey pečiai platūs, ką čia slėpsi.. – Gelbėju tave, nuo dar vieno nuobodylos, kuris galvoja, kad pinigai jam gali nupirkti bet ką? – atsako į klausimą klausimu ir prisimerkia, nesuprasdamas, ko moteris iš jo nori. Na, taigi pasirodė toks visas žavus, tikras riteris.. be žirgo. Ir matai kažkas nepatinka jai. Po tokio Grimaldi prašymo tik nepatenkintas susiraukia. Kilstelėja ranką ir delnu paglosto Carmen skruostą, - deimantėli, kada aš tau ką nors sugadinau.... – nusivylęs papurto galvą ir patraukęs rankas susimeta koją ant kojos ir grįžta ties savo meniu. Ha, jūs manėte taip lengva bus juo atsikratyti.. taigi viskas PUIKU. Bent jau Diamondo gyvenime:).
Back to top Go down
Carmen Venera Grimaldi

The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Priority : If you have flaws, my dear, don't hide them. For those who truly love you will see beauty in them, simply because, they are part of you.
Posts : 641
Location : I want you to undress me to the sound of all your defenses collapsing.
Accounts : Vivienne, Colette, Emil, Oscar, Elisa, Trevor
Name : Akvilė
The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Fri Jan 25, 2019 10:30 pm



Kad jau tas kolega rijo akimis pačią Carmen, tai dėl to ji visiškai neturėjo problemos. Specialiai net apsirengė taip, jog visai būtų kur akis paganyti. Kitu atveju būtų atėjusi su kokiu vienuolės kostiumu. Nesakytų, jog jis buvo šlykštynė. Labiau iš charakterio tikrai nebuvo toks jau malonus tipelis. Atitinka beveik visus stambo verslininko bruožus. Bet Grimaldi tai nė kiek nerūpėjo, nes visa kalba čia sukosi apie darbą ir pelną. Nežadėjo juk su vyruku kažko sukti ar prie altoriaus jau eiti, todėl taip atlaidžiai į viską ir žiūrėjo. Venera nežadėjo laikyti visą gyvenimą neapykantos Michaeliui todėl taip natūraliai ir draugiškai reagavo į jo netikėtą pasirodymą eifelio bokšte. Būtent. Eifelio bokšte, Mickey. Šitie du dalykai atrodė tokie nesuderinami, kad jau nuo pat pirmos sekundės Carmen galvoje brovėsi įvairiausios mintys. Puikiai pažinojo Diamond ir jo impulsyvų būdą, tad gerokai pergyveno dėl savo darbo pietų, kurie gali vos per vieną akimirką būti sugadinti. Draugiškai nusišypso savo kolegai, kad jis truputėli palauktų ir būtų supratingas dėl viso šito netikėto vizito.
- Galiu ir geriau?- kilsteli antakius, nesusilaikiusi pakartoti jo žodžių ir kelis kartus nesupratusi tankiai pamirksi. – Jei atėjai čia tik tam, jog eilinį kartą pasityčiotum, tada manau, jog tau laikas išeiti, patraukti savais keliais,- pasistengė sumurmėti tyliau jo pusėn ir paplekšnojusi jam per petį atsitiesė, pasitvarkydamas viena ranka savo šviesius plaukus. Viduje juto šiokią tokią įtampa, kuri nedavė ramybės, nes žinojo, kad šį vakarą tikriausiai Mickey atsikratyti bus misija neįmanoma, o jos sandoris gali greit nueiti šuniui ant uodegos. Pastebi, kaip patogiai Theseus čia įsitaiso, todėl greit pati jau atima iš jo meniu ir padeda jį į šoną, išspausdama dirbtinę šypseną. – O tau niekur nereikia eiti? Atsekei paskui mane ar tiesiog atšaukei visus kitus planus, kad tik mane paerzintum?- jau nebe pašnabždomis kalba su šiokia tokia nepatenkinta gaidele ir pasisuka savo kolegos link. – Atleisk, buvau visai pamiršusi, jog tame pačiame mieste gyvena ir šis vyras,- mosteli ranka į Mickey ir mato, kaip tas vyrukas ne tik pasimetęs, bet ir gerokai nepatenkintas tokiu įžūliu elgesiu. Na, here it goes. Tyliai atsidūsta po kitų Mickio žodžių ir nežymiai papurto galvą. – Ar tu tikrai apie mane taip blogai galvoji? Manai, jog mane galima nusipirkti krūvomis pinigų? Ir tokie tavo žodžiai turėtų mane gelbėti?- tyliai nusijuokia, įsitikindama, jog vyrukas tikrai nė kiek nepasikeitė per tą laiką. Gal tik dar labiau suvyriškėjo ir pagražėjo, bet charakteris tikrai išliko toks pat. Pajutusi kaip Diamond ranka atsiduria jai ant skruosto, su didele nuostaba žvelgia į vaikiną ir po jo žodžių tiesiog garsiai užsikvatoja. – Mickey, ar tau gal kas nors atmintį ištrynė ar amnezija susirgai?- prikanda apatinę lūpą, jog tramdytų juoką. galėtų tiesiog visą knygą parašyti, apie visus tuos kartus, kaip jų bendras biznis nepaėjo per Michael impulsyvumą, kiek kartų teko palikti prabangius vakarėlius ir pasisėdėjimus su draugais. Galiausiai atsisuka į nerimstantį kolegą. – Tiesiog pasiimk dokumentus kartu su savimi. Perskaityk, apgalvok viską ir duok žinoti, ką nusprendei.
Back to top Go down
Safira Althea Eliades

I have killed no men, that, in the first place, didn't deserve killing
Priority : When you threw me to the wolves that night, did you think they'd find me easy to swallow? I suggest next time, you try feeding me to dragons.
Posts : 529
Location : Everyone is a moon, and has a dark side which he never shows to anybody.
Accounts : Azariah, Balthazar, Camila, Natalia, Olivier
Name : Fire
Safira Althea Eliades

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Sun Jan 27, 2019 12:03 am



Kad Carmen netrukdė kolegos planavimas ją suvalgyti, dar nereiškia, kad taip pat dėl to jautėsi ir Michael.. Apskritai jam nepatiko, kaip tas vyras žiūrėjo į Venerą, nes iš akių matėsi, kad galvojo apie ją ne kaip apie moterį, o kaip apie daiktą. Ir kas, kad jie čia susitiko aptarti verslą... tiek Mickey jau spėjo suprasti. Bet ar tai privertė jį kur nors pajudėti iš savo vietos? Tikrai ne:). Žinoma, jo puikią nuotaiką kiek gadina iš Grimaldi jaučiamas priešiškumas.. ypač po to, kai moteris pradeda svaidytis tokiais kaltinimais. Kilstelėja antakius, nutaisę „excuse me“ veido išraišką ir nesupranta, kas čia vyksta, - pasityčiočiau? Atleisk, bet kada aš iš tavęs tyčiojausi... nes tikrai ne tada, kai vartėmės toje pačioje lovoje, - pakomentuoja Carmen žodžius, realiai tiesiog ignoruodamas tą jos partnerį. Visa laimė vyrukas nebando kištis. Turbūt vargšas nėra matęs nieko įdomesnio negu dviejų žmonių konfliktas. Šiaip ar taip nepanašu, kad pats jaučia kokias nors emocijas gyvenimui.. nespėja normaliai perskaityti meniu, kai šis būna iš jo atimtas. Tiesiog gūžtelėja pečiais ir nusprendžia, kad paklaus padavėjos, ką jam pasiūlytų.. o ką, jų gi toks darbas. Nesisuksi, negyvensi, kaip sakoma. Po Carmen klausimo ar jam niekur nereikia eiti labiau išsitiesęs apsidairo aplinkui po staliukus. Kadangi nemato nei vieno pažįstamo moteriško veido tiesiog gūžtelėja pečiais ir sukoncentruoja dėmesį ties Venera. – Šiandien tavo laiminga diena ir visas mano laisvas laikas gali būti skirtas tik tau, - pamerkia akį šviesiaplaukei ir žavingai nusišypso. tiesiog prašyte prašosi mažų mažiausiai pliauskos per veidą, bet jam taip smagu, kad negali susilaikyti. Va kai Venera pradeda atsiprašinėti to neaiškaus tipo nusisuka į jį ir kelias akimirkas realiai spokso jam į akis, - man rodos tau laikas keliauti, - visiškai ramiai pareiškia, nes neabejoja, kad tokio kalibro vyras nepuls su juo ginčytis. Na, netgi kiek gaila.. mielai kieno nors snukiu pervažiuotų per kokį nors Eifelio metalo strypą. Niekada nebandė... o čia dar iš vidinės pusės. Iš viso puikus eksperimentas. Šviesiaplaukei ėmus dramatizuoti ir šiek tiek kraipyti jo žodžius perverčia akis, be garso sumurmėdamas „moterys“ ir vėl atsisuka į Grimaldi, - visų pirma, aš net neužsiminiau, kad jis planuoja pirkti tave.. tikiu, kad jūsų sandėris sukosi apie tavo briliantus.. o antra tai, kodėl visada turi iš visko padaryti dramą? O mes taip gražiai šnekučiavomės.. – jeigu kas nors paklaustų Diamondo, kodėl jo asmenybė yra būtent tokia, šiuo metu galėtų atsakyti tik tiek, kad dėl to, jog mėgsta azartą. Nes iš Carmen veido išraiškos mato, kad jis kasasi sau labai gilią duobę, bet ar dėl to užsičiaupia ir apleidžia savo kovinę poziciją? Tikrai ne. Tiesiog galvoja, kad prasideda pats smagumas.. tarp kitko, jis niekada ir negalvojo, kad Carmen galima nupirkti už pinigus, čia šviesiaplaukė sugalvojo pati.. suprantant.. esminis žodis – šviesiaplaukė... o, Grimaldi ėmus juoktis susidomi, kad vyksta ir klausiamai iškelia vieną antakį. – Ne ir ne, mano atmintis veikia kuo puikiausiai.. – kaip ir akivaizdu, nes jeigu kas būtų ištrynę jam atmintį, jis neatsimintų ir Carmen... nors, kadangi tikrai nuoširdžiai nepamena, su kuo turėjo susitikti šiandien Eifelyje tai.. visko gali būti.. akimirką net pats susirūpina. Stebėdamas, kaip Grimaldi paduoda tipeliui dokumentus, pusę lūpų šyptelėja ir tiesiog laukia, kas bus. Na, jam gi smalsu.. pats vis dar low key tikisi, kad vyras pradės šakotis ir Mickey galės jam duoti į veidą.
Back to top Go down
Carmen Venera Grimaldi

The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Priority : If you have flaws, my dear, don't hide them. For those who truly love you will see beauty in them, simply because, they are part of you.
Posts : 641
Location : I want you to undress me to the sound of all your defenses collapsing.
Accounts : Vivienne, Colette, Emil, Oscar, Elisa, Trevor
Name : Akvilė
The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Mon Jan 28, 2019 11:59 pm



Carmen savo darbe mokėdavo labai puikiai užblokuoti visus nereikalingus darbui dalykus ir juos nuignoruoti. Dažniausiai stengdavosi su kolegomis palaikyti gražius, darbingus santykius, neįveliant nieko kito, bet žinot...net ir geriausi klysta. Buvo ne kartą, kad vieną, kitą kartą prasinešdavo, bet nė karto tai nepakenkė darbui. Tačiau šią akimirką tikrai Grimaldi galvoje nesisuko mintys, kaip norėtų su šiuo vyruku nuveikti kažką ypatingo, nes buvo visiškas kliše. Net baisu būtų apie kokį pasimatymą galvoti, nes tikriausiai ir lauktų jos kokiam viešbučio kambarėlyje su širdele iš rodžių žiedlapių ant lovos ir pigiausias šampanas. Po Mickio žodžių tyliai atsidūsta trumpam užsimerkdama, nes dabar viską juk girdėjo ir kolega. Tai kažkaip nesinori, kad ji būtų dalimi Diamond ir Grimaldi santykių.
- Tada suformuluokim taip: tau tiesiog velniškai patinka mane erzinti, ar ne? Ar tiesiog labai manęs pasiilgai?- kilsteli antakius, atsisukdama vyro link ir išspausdama šypseną. Neskambėjo jos žodžiai ypatingai piktai ar sarkastiškai, tiesiog erzino tas faktas, jog Mickey kaip visada galvoja, jog viskas turi šokinėti palei jo dūdelę. Žvilgteli dar į pasimetusį vyruką ir šypteli pusę lūpų, duodama iš žvilgsnio suprasti, kad apgailestauja dėl tokio Diamond elgesio. – Laimėjau jackpotą to net nežinodama? Šaunu,- turėdama omeny Mickio šiandienos ypatingą dėmesį jai po tiek laiko nesimatymo. – Nemanai, jog jei būtum norėjęs susitikti su manimi, būtum galėjęs paskambinti? Pasiteirauti kaip man sekasi? Na žinai, kaip visi normalūs žmonės ir daro,- šypteli primindama, kaip viskas iš tiesų veikia, nes vyrukas tikrai gyveno savam pasaulyje su savo sugalvotom taisyklėm. Žvilgsniu grįžo prie Diamond ir uždėjo ddelną ant jo peties, pasilenkdama arčiau jo ausies. – Jei per tave jis nepasirašys tų suknistų dokumentų, galėsi tada pats kaulyti jo parašo,- tyliai sumurma, kad tik jis girdėtų ir nužvelgia Michael dailų veidą. Ir kas jį tokį gražų sutvėrė, net pyktį normaliai neįmanoma. – Mickey, kiek atsimenu, tai mūsų santykiuose būdavai tu, kuris mėgdavo dramatizuoti,- tyliai nusijuokė, prisiminusi visą linksmą ir amerikietiškus kalnelius primenantį laikotarpį. Nieko daugiau nelaukdama klestelėjo ant savo kėdės ir išgėrė likusį vyną. – Prireiks kažko stipresnio,- tyliai sumurmėjo sau panosėj, jau imdama meniu į rankas ir žvilgsniu permesdama tauriuosius gėrimus. Taip staiga įbrukus kolegai dokumentus, caktelėjo liežuviu nepatenkinta, suprasdama, kad tuoj gali prasidėti visas uraganas, bet vis dar liko optimistės pažiūrų ir tikėjosi geriausio. Bet kad jau pats vaikinas pradeda šakotis, nepatenkintas Mickio elgesiu ir tokio įžūlaus įsiterpimo į jų darbo pokalbį, Grimaldi numeta meniu ant stalo, pažvelgdama tai į vieną, tai į kitą. – Gal tiesiog užsisakom draugiškai po viskio taurelę?- pasistengia tai ištarti kuo švelnesniu balso tonu ir išspaudžia dar šypseną, jog sušvelnintų visą šitą iš lėto užsiplieskiančią situaciją.
Back to top Go down
Safira Althea Eliades

I have killed no men, that, in the first place, didn't deserve killing
Priority : When you threw me to the wolves that night, did you think they'd find me easy to swallow? I suggest next time, you try feeding me to dragons.
Posts : 529
Location : Everyone is a moon, and has a dark side which he never shows to anybody.
Accounts : Azariah, Balthazar, Camila, Natalia, Olivier
Name : Fire
Safira Althea Eliades

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Wed Jan 30, 2019 12:51 am



Puiki moteris ta Carmen, negali sakyti. Ne tai žinoma, o kur dar ieškoti jaunikių.. tik darbe.. reikia tikėtis renkasi geresnius negu šitas briedas, sėdintis prieš juos. Mickey tiesiog jaučia, kad artimoje ateityje jį išjungs. Žinoma, neaišku kaip tai atsieis jo buvimui šiame restorane, bet bus tikrai verta. O jeigu Grimaldi nepatinka, kad tas jos taip vadinamas kolega klausosi, tai Diamondas mielai jį pradangins. Tik reikia patextinti savo vyrams.. žinot, visokių nutikimų būna.. žmonės krenta nuo Eifelio.. ar ne? Kai Carmen jo paklausia tokio akivaizdaus klausimo Mickey tiesiog kilstelėja lūpų kampučius, - na, tu visada žinojai, kas man patinka labiausiai, - labai dviprasmiškai atsako, nes čia labai tinka ir erzinimo situacijai, ir kam nors smagiau. Ir negi iškart čia dabar sakys, kad pasiilgo. Jis dar nenusprendė, kaip jaučiasi matydamas Venerą. Truputį užtruks, kol pagalvos. Jam suprantat, su jausmais visada buvo problemų. Dėl Carmen erzelio nesusilaiko nenusijuokęs, - matai, kaip tau šiandien sekasi.. Carmensita, gimei po laiminga žvaigžde, - pamerkia akį moteriai ir toliau ramus sėdi, visiškai ignoruodamas tą kitą vyrą. Kuris čia tik maišosi. Juk gyvenimas gražesnis jo nematant.. čia ne taip kaip su Mickey.. kurio nematyti būtų tikras praradimas. Prisimerkęs kurį laiką pasvarsto, - nebuvau įsitikinęs, kad noriu su tavimi susitikti. O čia matai tiesiog gyvenimas pametėjo, - gūžtelėja pečiais, kaip visada išdėstydamas savo mintis prieš gerai apgalvojęs, kaip tai skambės garsiai. Bet ką jau čia. Be to, koks įdomumas rašyti ir skambinti.. šiais laikais visus seka ir visų klausosi... Diamondas po šiai dienai nešiojosi atverčiamus telefonus, kuriuos laužydavo po kiekvieno skambučio. Kaip jūs manot jis išlaiko savo verslą... mato, kad Venera artėja jo ir susidomėjęs išlenkia vieną antakį, - nemanai, kad mano būdu tai būtų žymiai lengviau? – delnu paplekšnoja sau per tą šoną, kuriame Grimaldi puikiai matė, kad laikyklėje gražiai guli jo ginklas ir meiliai nusišypso. Nuo to reikėjo ir pradėti, kuo ramiausiai būtų pasirašęs ir palikęs Michael ir Carmen dviese.. velnias, kaip jis čia anksčiau nesugalvojo. Iš tikro, stebėdamas Carmensitos veidą nusprendžia, kad ji net ir norėdama ant jo labai nepyksta. Kol kas. Na, jis dar neišjungė jos kompanijos, tai.. išgirdęs apie dramatizavimą vėl nutaiso tokį „excuse me“ veidą, - nesuprantu, apie ką tu, - gūžtelėja pečiais ir gražiai nusišypso. Laif is kaif, kai esi Mickey Diamond. Stebi, kas čia bus ir ar gaus progą kam nors duoti į snukį, ar ne. Tam nevykėliui pradėjus šakoti išlenkia antakius ir atsikrenkščia. Atsistoja nuo staliuko, užsisega švarko sagą ir palaukia, kol tas šakotis irgi atsistos. Na, sėdinčiam juk netrenks. Koks įdomumas.. galiausiai sulaukęs, kol to vyro nepasitenkinimo lygis pakils iki maksimumo ir šis atsistos apsidairo ir taip visiškai ramiai užvažiuoja jam tiesiai į veidą, konkrečiai išjungdamas vyriškį. Aiškiai nepratęs pats kovoti savo kovų.. silpnas. Tada lyg niekur nieko pagauna jį krentantį ir pasodina atgal ant kėdės. Pataiso jo švarko atlapus, pakreipdamas galvą į šoną, paplekšnoja jam per skruostą ir atsisėda atgal ant savo kėdės. Pasisuka į Carmen ir laimingas nusišypso, - matai, kaip patobulėjau. Netgi nesukėliau erzelio, - jau beveik kelia ranką, kad sumuštų hi five su Grimaldi, bet susilaiko.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   


Back to top Go down
 

Restoranas eifelio bokšte

View previous topic View next topic Back to top 
Page 7 of 8Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-